Tokie jaukūs, vėjavaikiški buvo mūsų pirmo susitikimo metu…
“Noriu būti laumė ir lėkti laukais… Noriu laisvės vestuvėse” sakė Silvija.
“Norim vestuvių palapinėje, bet nenorim išleisti kalno pinigų… Turim tokią didelę sodyba prie Kauno…”
Ir ką Jūs manot? Kilo idėja vestuves ir daryti jų sodyboje. Šventė gavosi beprotiškai jauki… Visi prisidėjo prie jos kūrimo. Tėtis, mama ir net šeimos šuniukai, kurie lakstė aplink keldami nuotaiką.
Norėjosi ten likti, stebėti, džiaugtis.
Linkiu Silvijai ir Simui likti tokiais svajokliais ir jaukiais!